vienuolinis

vienuõlinis, -ė adj. (1) 1. EncVII501 vienuoliui būdingas: Vienuõlinis pašaukimas NdŽ. Vienuolinis gyvenimas LEXXXIV18. 2. kuris nemėgsta būriuotis: Vienuoliniai pelėdgalviai (Cucullianae) rš. Verpikas vienuolinis (Porthetria monacha) LEXXXIII439.